Vėliau kalbėta, kad tas žmogus atėjo iš šiaurės, nuo Virvininkų vartų.
Žingsniavo pėsčias, apkrautą arklį vedėsi už apynasrio. Vėlyvą popietę
virvių sukėjų ir balnių kromeliai jau buvo uždaryti, gatvelė ištuštėjusi. Buvo šilta, o tas žmogus vilkėjo juodą apsiaustą. Nori nenori atkreipsi dėmesį.
Jis sustojo priešais smuklę "Senasis Pragaras", kiek pastovėjo, pasiklausė klegančių balsų.
Smuklė, kaip įprasta tokiu metu, buvo sausakimša.
Nepažįstamasis į "Senąjį Pragarą" neužėjo. Nusivedė arklį toliau. Už
kelių žingsnių buvo kita, mažesnė, smuklė - "Po Lapinu". Ji buvo pustuštė.
Prasta šlovė lydėjo šią smuklę.
Smuklininkas ištraukė galvą iš raugintų agurkų statinės ir nudelbė
atėjūną žvilgsniu. Svetimšalis, vis dar su apsiaustu, nejudėdamas stypsojo
prie pertvaros, tylėjo.
- Ko?
- Alaus, - atsakė nepažįstamasis. Balsas buvo nemalonus.
Smuklininkas nusišluostė rankas į drobelės prikyštę ir prileido molinį
bokalą. Sis buvo įskilęs.
Nepažįstamasis, nors dar nesenas, buvo beveik visiškai pražilęs. Po
apsiaustu vilkėjo nutrintą odinę palaidinę, suvarstomu kaklu ir rankovėmis.
Kai nusimetė apsiaustą, paaiškėjo, kad už nugaros prie diržo jam kabo kalavijas.
Nieko čia keisto, Vizime mažne kiekvienas turėjo ginklą, bet
niekas nesinešiojo kalavijo už nugaros, lyg kokio lanko ar strėlinės.
Nepažįstamasis nesėdo prie stalo, tarp negausių lankytojų, liko stovėti
ties pertvara ir veriamai dėbsojo į smuklininką. Sriūbtelėjo iš bokalo.
- Kambario nakvynei ieškau.
- Nėr, - burbtelėjo smuklininkas, įsmeigęs akis į svečio batus, sudulkėjusius ir purvinus. - "Senajame Pragare" klauskite.
- Cia norėčiau.
- Nėr, - smuklininkas pagaliau atpažino nepažįstamojo akcentą. Rivas.
- Užmokėsiu, - tyliai, lyg neužtikrintai, ištarė svetimšalis.
Štai čia ir prasidėjo ta nemaloni istorija. Raupsuotas ilgšis, kuris rūškanu
žvilgsniu įsistebeilijo į svetimšalį, vos šiam pasirodžius, atsistojo ir
atžirgliojo prie pertvaros.
А ведь можно красиво сделать и обычной русской графикой:
ia = я
e = э
.
Назализованые гласные не решил как обозначать "vъ" или "ṽ", поэтому пишу "ṽъ".
Веляу калбета, кад тас жмогус атейо иш шяурес, нуо Вирвинку̃ъ варту̃ъ.
Жингсняво песчас, апкраута̃ъ аркли̃ъ вэдеси уж апынасрио. Велыва̃ъ попиете̃ъ вирвиу̃ъ сукейу̃ъ ир балниу̃ъ кромеляй йау буво уждарыти, гатвэле иштуштейуси. Буво шилта, о тас жмогус вилкейо йуода̃ъ апсяуста̃ъ. Нори нэнори аткреипси демэси̃ъ.
Йис сустойо приешаис смукле̃ъ "Сэнасис Прагара̃ъ" нэужейо.
Нусивэде аркли̃ъ толяу.
и т.д.